Koks išsilavinimas svarbiausias?

06/11/2017
issilavinimas

Turbūt kiekvienas iš jūsų pastebėjo, kad daug žmonių, kurie mokykloje blogai mokėsi, gyvenime pasiekia daug daugiau nei moksliukai. Kodėl tai vyksta? Atrodo, turėtų būti priešingai.

Tiesa ta, kad švietimo sistemoje ( mokykloje ir po jos) esame ruošiami būti patogiais valstybiniais gyventojais, kurie nesudaro rūpesčių ir nedaro klaidų. Mums peršama viena sistema, vienas vertinimas ir lygiavimasis į kažkieno sukurtus standartus. Viskas, kas netelpa į šių standartų rėmus yra laikoma klaidomis, už kurias nuo pat mažens yra baudžiama mokykloje ir namuose. Galų gale metams einant pasąmonėje įsitvirtina baimė daryti klaidas, todėl darosi vis sunkiau kažką keisti savo gyvenime. Taip mums yra suformuojamas „sėkmės“ kelias t.y. susitaikymas su tuo, kad jei nori kažko pasiekti, turi vadovautis būtent ta sistema kuri yra siūloma. Tie, kurie gerai perkanda šios sistemos principus, tampa moksliukais, o vėliau pareigingais ir patogiais valstybės gyventojais.

„Dvejetukininkai“ yra nuolatos mokytojų ir tėvų gąsdinami, kad jie negalės gauti profesinio išlavinimo, todėl negalės rasti gero darbo ir apskritai gyvenime tokiems vietos nėra. Jiems parodoma, kad jie jau neatitinka sukurtų standartų, todėl norėdami kažko pasiekti yra priversti būti išradingais, ieškoti naujų ir neįprastų idėjų, nuolatos semtis žinių iš įvairių sferų. O svarbiausia – „dvejetukininkai“ yra gyvenimo užgrūdinti, jie pridarė daug klaidų, už kurias buvo nubausti, tad nebebijo jų daryti. Ir tai atveria jiems naujas galimybes ir naujus kelius.

Siūlome keletą sakinių, dėl kurių reikėtų susimąstyti.

Mokymo įstaigose moko:

  • kaip rasti/susikurti gerai apmokamą darbo vietą, o ne kaip kurti gerai apmokamas darbo vietas;
  • kaip dirbti už pinigus, o ne tai, kaip įdarbinti savo pinigus;
  • kaip kopti karjeros laiptais, o ne kaip kurti bendroves ir įmonių karjeros laiptus;
  • orientuotis į darbo saugumą, o ne finansinę laisvę.

 

Būtent tai, kas uoliai „slepiama“ švietimo sistemoje ir yra finansinis raštingumas. Taip pat turbūt nesunku pastebėti, kad finansinis švietimas yra visiška priešingybė tradiciniam švietimui. O kadangi „dvejetukininkai“ nuo pat pradžios nemoka paklusti taisyklėms bei sistemai ir tradicinėje švietimo sistemoje jiems nelabai sekasi, tai jie greitai atranda ne tai, kas jiems peršama, o tai, kas už to slepiasi ir natūraliai per savo patirtį įgyja finansinį išsilavinimą.

Kodėl toks svarbus finansinis raštingumas?

Įgyjant akademinį ir profesinį išsilavinimą, mes buvome mokomi įvairių dalykų: matematikos, literatūros, biologijos ir t.t. bet niekas nemokė mūsų, kaip turime valdyti pinigus. Šiandienos materialiame vartotojiškos visuomenės pasaulyje, kur valdoma pinigais, pagrindinių pinigų valdymo principų nežinojimas gali brangiai kainuoti. Skiriama daug laiko ir daug pastangų, kad užsidirbtume pinigus, kurie iškart išleidžiami. Norėdami įsigyti brangesnį daiktą ar paslaugą turime arba daugiau dirbti, arba skolintis iš kitų. Taip vis daugiau laiko aukojame pinigų uždirbimui, o visos kitos gyvenimo sferos nukenčia. Nebelieka laiko stiprių santykių kūrimui, dvasiniam augimui, laisvalaikiui, tobulėjimui ir sveikatai. Tokiu būdu gyvenimo kokybė žymiai suprastėja, o mes įkliūvame į gyvenimo ratą, iš kurio ištrūkti leidžia naujos žinios ir naujos pragyvenimo schemos kūrimas. Lūžio taške, kai jaučiame, jog kažką darome ne taip ir norime kažką keisti, ateina supratimas, jog pirmiausiai reikia keisti „santykius“ su pinigais,  o tai daryti turint žinias, gautas tik mokykloje, neįmanoma. Kitokį požiūrį į pinigus leidžia mums atskleisti finansinis raštingumas, kuris yra kaip vartai į naujas galimybes ir naujus kelius.

 

Viktorija Bareišienė
Viktorija Bareišienė

Naujausi Viktorija Bareišienė straipsniai (peržiūrėti visus)

Facebook

Facebook